Kiekvienam
Tarpusavio skolinimo platformos „Finbee“ ir sutelktinio finansavimo platformos „Finbee Verslui“ valdančios holdingo bendrovės konsoliduotos pajamos 2024 m. augo 50 proc. ir sudarė 9,7 mln. eurų. Pernai smulkiajam ir vidutiniam verslui paskolinta per 35 mln. eurų, gyventojams – virš 34 mln. eurų.
„Pernai fiksavome reikšmingą augimą tiek pajamose, tiek išmokėtų paskolų apimtyse. Tam daugiausiai įtakos turėjo nuosekli plėtra, dėmesys duomenų analitika grįstam rizikos vertinimui ir sprendimas pradėti teikti ilgo laikotarpio vartojimo paskolas, kurių terminas siekia iki 10 metų. Matome, kad vis daugiau gyventojų skolinasi konkretiems, apgalvotiems tikslams – refinansavimui, juos taip pat domina paskola būsto remontui ar paskola automobiliui. Ilgesnis paskolos terminas leidžia paskolą grąžinti mažesnėmis mėnesio įmokomis, o augęs darbo užmokestis padeda padengti įsipareigojimus be papildomos finansinės įtampos. Be to, augančios paskolų sumos rodo ir didesnį pasitikėjimą ilgalaikiu finansiniu planavimu. Tuo metu verslo segmente toliau stebime augantį poreikį lankstesniam finansavimui“, – sako Darius Noreika, „Finbee“ vadovas.
„Finbee“ skaičiuoja, kad bendras paskolų portfelis 2024 m. pasiekė 72,6 mln. eurų, 26 proc. daugiau nei užpernai. Vidutinė smulkiojo verslo gaunama paskolos suma pernai išliko stabili – 23 tūkst. eurų, o gyventojams – didėjo 46 proc. iki 3,6 tūkst. eurų.
Tuo metu bendras smulkių investuotojų investicijų valdomas paskolų portfelis šoktelėjo 22 proc. ir pasiekė 30,7 mln. eurų.
„Vienas reikšmingiausių 2024-ųjų metų pasiekimų – 35 mln. eurų investicija iš „Pollen Street Capital“, kurią iki šiol skiriame Lietuvos verslams finansuoti. Taip pat pelnėme Europos Komisijos sertifikatą už atsakingo skolinimo praktiką, o metų pabaigoje pradėjome verslo paskolų veiklą Lenkijoje. Tai rodo mūsų kaip finansų rinkos dalyvio brandą ir pasirengimą tolesnei plėtrai“, – pažymi D. Noreika.
Jis papildo, kad šiemet pagrindinis siekis – išlaikyti tvarų augimą vartojimo ir verslo paskolų segmente, auginti investuojančių klientų skaičių ir dar labiau plėsti paslaugų prieinamumą. „Matome, kad finansinis raštingumas Lietuvoje auga – vis daugiau žmonių aktyviai domisi investavimu, verslai ir gyventojai ieško atsakingų skolinimosi sprendimų, būdų, kaip sumažinti savo įsipareigojimų naštą, ir planuoja savo finansus ne trumpam, o ilgam laikotarpiui“, – komentuoja D. Noreika.
