Kiekvienam
Finansinis neužtikrintumas per pandemiją, o kartu ir sumenkusios galimybės išlaidauti laisvalaikiui padidino gyventojų santaupas, kurių kur kas didesnę dalį lietuviai skyrė investavimui. Tą liudija ne tik pernai išaugusi vidutinė investuota suma, bet ir gerokai ūgtelėjęs investuojančiųjų skaičius. Kartu augo ne tik investavimo, bet ir skolinimosi sumos, tačiau didžioji dalis jų – siekiant pigiau refinansuoti jau paimtas brangias paskolas.
Tokius duomenis atskleidžia tarpusavio skolinimo platformos „Finbee“ statistika.
Vyresni gyventojai investuoja didesnes sumas
Anot „Finbee“ vadovo Dariaus Noreikos, vidutinė vieno investuotojo investuota suma pernai augo 30 proc., iki 2,1 tūkst. eurų (2020 m. – 1,6 tūkst. eurų). Bendras registruotų investuotojų skaičius 2021 m. pabaigoje išaugo 17 proc. ir pasiekė 21,7 tūkst.
„Stebime, jog žmonės sukaupę didesnes santaupas ir tuo pačiu sparčiai augant infliacijai aktyviau investuoja. Iš mūsų turimų duomenų matyti, kad vidutinė investuota suma labai koreliuoja su amžiumi – kuo vyresnis investuotojas, tuo didesnė vidutinė jo investuojama suma. Jauni, iki 25 m. amžiaus investuotojai pernai investavo vidutiniškai 691 eurą, o vyresni, virš 66 metų amžiaus, investavo vidutiniškai 5,7 tūkst. eurų“, – komentuoja D. Noreika.
Anot jo, daugiausiai investavusių pernai buvo 26-35 m. amžiaus grupėje, tačiau didžiausią dalį pagal sumas sufinansavo 36-45 m. investuotojai. Vis dar dažnesni investuotojai – vyrai, bet auga ir investuotojų moterų skaičius. 2021 m. moterys investuotojos sudarė 21 proc. visų investavusių (2020 m. – 19 proc.), bet moterų sufinansuota dalis buvo mažesnė. Moterys investuotojos pernai finansavo 14 proc. paskolų.
Refinansuoja paskolas tam, kad sutaupytų
Kalbant apie besiskolinančius gyventojus, „Finbee“ duomenimis, vidutinė per platformą išduotos vartojimo paskolos suma pernai augo daugiau nei trečdaliu – nuo 2,7 tūkst. iki 3,6 tūkst. eurų.
Tokiam augimui, anot D. Noreikos, pirmiausia įtakos turėjo žemesnės rizikos klientams pernai sudaryta galimybė pasiskolinti ilgesniam terminui. Maksimalus paskolos terminas buvo prailgintas nuo 60 iki 84 mėn., dėl ko vidutinis išduotų paskolų terminas išaugo nuo 37 mėn. iki 43 mėn. „Be to, 2021 m. pradžioje padidinome maksimalią paskolos sumą nuo 10 tūkst. iki 25 tūkst. eurų. Tai irgi turėjo įtakos išaugusiai paklausai“, – atkreipia dėmesį D. Noreika.
Išduodamų paskolų portfelio sudėtis pagal paskolos paskirtis išliko stabili, išskyrus paskolas refinansavimui – jų dalis tarp pernai išduotų paskolų pastebimai išaugo. Vertinant pagal paskolų sumas, 45 proc. pernai išduotų paskolų buvo skirtos būtent refinansavimui, kai 2020 m. tokių paskolų buvo 37 proc. „Taip yra todėl, kad refinansavimui skirtų paskolų vidutinė suma yra kur kas didesnė lyginant su paskolomis, skirtomis kitiems tikslams“, – atkreipia dėmesį D. Noreika ir papildo, kad 2021 m. vidutinė refinansavimui skirtos paskolos suma siekė 5,6 tūkst. eurų, o 2020 m. – 4,3 tūkst. eurų.
Anot pašnekovo, tendencija, kad vis daugiau žmonių ieško galimybių refinansuoti brangias paskolas, rodo augantį gyventojų finansinį raštingumą – jie aktyviau domisi ir konsultuojasi, ar ir kaip galima sutaupyti. „Ne mažiau reikšminga yra tai, kad daugėjant alternatyvių finansuotojų, pastarieji suinteresuoti žmonėms pasiūlyti kuo geresnes sąlygas. Gyventojams tereikia nebijoti kreiptis ir konsultuotis“, – komentuoja D. Noreika.
Apie dešimtadalis visų išduotų paskolų portfelio pernai buvo skirta namų remontui, 5 proc. – automobiliui, po kelis procentus – medicininėms išlaidoms, kelionėms. Tokios pačios tendencijos buvo ir užpernai. „Finbee“ duomenimis, vartojimo paskolų portfelis per 2021 m. augo 24 proc., iki 15 mln. eurų.
