Investuotojui
Daugiau nei dešimtmetį investuojantis „Buliaus Anatomijos“ blogo autorius dalinasi naudingais praktiniais patarimais tiek pradedantiems, tiek jau įgudusiems investuotojams.
Ar galėtum papasakoti apie save ir ką veiki gyvenime?
Esu jaunas pensininkas. Būdamas dar jaunesnis turėjau pakankamai gerai apmokamą laikiną užsiėmimą. Pastaraisiais metais antro pašaukimo neatrandu, tad „krapštausi“ savo investiciniame portfelyje, kai yra noro.
Kaip pradėjai investuoti?
Investuoti pradėjau prieš daugiau kaip dešimt metų. Pačioje pradžioje bandžiau ieškoti pagalbos „iš šalies“. Teko susipažinti su keletu Lietuvoje veikusių „portfelio valdymo“ paslaugą teikusių finansų įstaigų. Sekėsi panašiai, kaip tame posakyje: „When a person with money meets a person with experience, the one with experience ends up with the money and the one with money leaves with experience” (liet. „Kai pinigų turintis žmogus susitinka asmenį su patirtimi, turintis patirties – turi pinigų, o turintis pinigų – išeina su patirtimi“). Taigi tapau gerokai išmintingesnis investuotojas Supratau, kad dauguma finansų patarėjų nėra (švelniai tariant) jau tokie išmingi.
Kaip sužinojai apie „Finbee“?
Nesu linkęs bėgti išbandyti kiekvienos naujos turto klasės, todėl Lietuvoje pradėjus kurtis tarpusavio skolinimo platformomis ilgą laiką šia tema nesidomėjau. Tad dabar net sunku pasakyti, kada pirmą kartą išgirdau apie „Finbee“. Kai pradėjau domėtis šia turto klase, pagrindiniai rinkos žaidėjau jau buvo nusistovėję ir puikiai visiems žinomi.
Kas tave paskatino investuoti „Finbee“? Kaip vertini savo investavimo kelionę platformoje?
Tarpusavio skolinimo platformos, kaip turto klasė, turi dvi patrauklias savybes. Pirmoji – ši turto klasė visiškai nekoreliuoja su kitomis, tradicinėmis, turto klasėmis. Antroji – stabilumas. Portfelio mėnesio svyravimai tokie maži, kad niekada nereikia sukti galvos, kokia bus p2p portfelio vertė kitą mėnesį (žinoma, jeigu operatorius nebankrutuos).
Vertindamas „Finbee“ esu atsargus optimistas. Tačiau viščiukus reikės skaičiuoti rudenį. Kol kas visos lietuviškos p2p platformos veikė „šiltnamio“ sąlygomis, nėra „prasisukęs“ pilnas ekonominis ciklas. Grąžos, kurios buvo pasiektos tarpusavio skolinimo platformų veiklos pradžioje (o jos kol kas puikios), nebus pakartotos ateityje.
Manau, investiciniame portfelyje tikrai galima rasti vietos šiai turto klasei. O kokia ta grąža bus – laikas parodys.
Ar rekomenduotum tarpusavio skolinimą kitiems?
Žinoma, bet visada patarčiau būti atsargiam. Deja, bet tai vis dar nauja turto klasė. Lietuvoje nėra pakankamai praktikoje išbandyta, kaip veikia investuotojų ir platformos turto atskyrimas, ar teisinė bazė sutvarkyta tinkamai. Taip pat, kaip jau minėjau, ši turto klasė nepatikrinta ekonominio sunkmečio.
Taigi išbandyti rekomenduoju. Siūlau pradėti lėtai ir metams bėgant kaupti žinias.
Kaip vertini investavimą dabartinių pasaulio įvykių kontekste?
Vertinu lygiai taip pat, kaip ir prieš metus ar dvejus.
Manau, investavime labai svarbu būti susipažinus su finansų rinkų ir ekonomikos istorija. Dabartinis kontekstas nėra niekuo išskirtinis. Per paskutinius metus nėra buvę nei vieno ekonominio ar finansų rinkų įvykio, kurio nebūtų buvę anksčiau. Na, išskyrus neigiamą naftos kainą.
Todėl, jeigu dabartinės finansų rinkų sąlygos jaukia kažkieno investicinius planus, vadinasi, tie planai buvo prasti nuo pat pradžių ir laikas grįžti prie braižymo lentos :)
Kokius patarimus duotum jaunesniam „Buliui“, žengiančiam pirmus investavimo žingsnius?
Investavimas – neįtikėtinai sunki veikla. Apstu istorinių pavyzdžių, kuomet protingiausi kada nors gyvenę asmenys buvo tiesiog tragiški investuotojai (tarp jų – Izaokas Niutonas, Albertas Einšteinas). Tad pirmas žingsnis – išsiaiškinti, ar ši veikla tau, asmeniškai, iš viso tinkama. Geriausias būdas tam – pabandyti.
Antras patarimas – domėtis ir mokytis. Keletas konkrečių patarimų:
1) Pagrindinė priežastis, lemianti prastus rezultatus – žmogiškos klaidos. Visi linkę pirkti tai, kas brangsta, o parduoti tai – kas nukrito. Siūlau perskaityti Daniel Kahnamen „Thinking fast and slow”, Adam Smith „The Money Game“.
2) Svarbus nuoseklumas. Geriausius rezultatus pasiekia tie, kas nekeičia savo strategijos ilgą laiką. O didžiausias priešas – aktyvi prekyba akcijomis, valiutomis, kripto ar bet kuo kitu. Siūlau skaityti Burton G. Malkiel „A random walk down Wall Street“.
3) Daugumos finansinių instrumentų ateities grąžos prognozuoti neįmanoma, bet įmanoma kontroliuoti įvairius su investavimu susijusius mokesčius. Svarbu vengti brangių instrumentų. Gera „nykščio taisyklė“: jeigu kažkurios investicinės priemonės kaina viršija 1% nuo investuotos sumos – tai vargiai bus geras pasirinkimas.
4) Profesionalių investuotojų (fondų valdytojų ir panašiai), investuojančių į įmonių akcijas, rezultatai nėra geresni nei beždžionių, kurios įmones parenka atsitiktinai. Kodėl? Siūlau skaityti Nassim Taleb „Fooled by Randomness“.
5) Ateitis nežinoma ir jos atspėti neįmanoma. Dauguma teigiančių, kad gali atspėti ateitį – tiesiog klysta arba apgaudinėja. Skaityti Nassim Taleb „The Black Swan“ ir David Aronson „Evidence-Based Technial Analysis“.
Jei galėtum duoti vieną patarimą naujam „Finbee“ investuotojui, koks jis būtų?
Pasitikėti tuo, ką supranti. Rekomenduoju detaliai susipažinti su turto klase, į kurią investuojama. Tada nebus baisu, kai portfelyje atsiras nemokių paskolų ir panašiai.
