Kiekvienam
Iki 1 000 eurų – tokia yra dažniausiai įvardijama netikėtų išlaidų suma, kuri lietuvius priverstų atidėti ilgai planuotą pirkinį, išsvajotas atostogas ar didelę šeimos šventę. Tuo metu, jeigu tektų padengti staiga patirtas reikšmingas išlaidas, dauguma gyventojų tą darytų iš turimų santaupų, o iš draugų skolintųsi mažuma.
Didesnius finansinius svyravimus atlaikytų tik daugiau uždirbantys
Tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo bendrovės „Finbee“ užsakymu atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, dauguma lietuvių (28 proc.) būtų priversti nukelti suplanuotą didelį pirkinį, atsisakytų atostogų ar kitos suplanuotos pramogos, jeigu patirtų iki 1 000 eurų netikėtų išlaidų. Tokią sumą dažniau nurodė jaunesni, 18–25 metų, mažesnių mėnesio pajamų (iki 400 eurų) apklaustieji, taip pat – gyvenantys vieni.
Kiek daugiau nei penktadalį (22 proc.) gyventojų keisti planus priverstų 1 001–2 000 eurų netikėtos išlaidos. 18 proc. apklaustųjų įvardijo 2 001–3 000 eurų sumą. Tarp jų dažniau tie, kurie uždirba didžiausias mėnesio pajamas (virš 1 000 eurų asmeniui), taip pat gyvenantys santuokoje ar poroje.
Didesnę nei 10 000 eurų netikėtų išlaidų sumą įvardijo dešimtadalis apklaustųjų – dažniausiai didžiausių pajamų ir 35–45 metų bei vyresni nei 56 metų respondentai.
„Šis tyrimas leidžia mums geriau suprasti, kaip gyventojai tvarkosi su savo biudžetu ir kokiais finansiniais sprendimais remiasi. Rezultatai atskleidžia, kad daugumai lietuvių iki 1 000 eurų netikėtos išlaidos gali reikšti būtinybę atsisakyti svarbių planų ar trokštamo pirkinio. Tai gali būti ženklas apie vis dar egzistuojančią finansinę atskirtį ir nepakankamas santaupas neplanuotiems finansiniams iššūkiams įveikti. Kartu galime įžvelgti ir pozityvią tendenciją – didesnes pajamas gaunantys gyventojai gali atlaikyti didesnius finansinius svyravimus. Tai rodo, jog šie žmonės turi galimybę atsidėti pinigų nenumatytoms išlaidoms ir tą daro“, – komentuoja „Finbee“ vadovas Darius Noreika.
Į pagalbą išlaidoms padengti – santaupos arba giminaičiai
Paklausti, kaip padengtų staiga patirtas reikšmingas išlaidas, pavyzdžiui, 3 mėnesių dydžio pajamas, absoliuti dauguma (64 proc.) atsakė, kad iš turimų santaupų. Tarp jų daugiau – didesnių pajamų apklaustieji (skiriantys 501–1 000 eurų per mėnesį asmeniui). Taip pat gyvenantys santuokoje ar poroje.
„Tyrimo rezultatai leidžia pasidžiaugti, kad didelė dalis žmonių laikosi rekomenduojamos praktikos – turėti bent trijų mėnesių išlaidų dydžio santaupas. Tai rodo atsakingą požiūrį į finansinį saugumą ir gebėjimą planuoti savo biudžetą. Tačiau svarbu nepamiršti, kad finansinis stabilumas reikalauja nuolatinio dėmesio, todėl kaupti santaupas turėtų būti įprastas įprotis, o ne tik reakcija į galimas krizes“, – atkreipia dėmesį D. Noreika.
Penktadalis skolintųsi iš artimiausių giminaičių, tarp jų dažniau 18–25 metų, mažesnių ir vidutinių pajamų apklaustieji, taip pat gyvenantys po vieną.
„Pastariesiems gyventojams rekomenduočiau nepamiršti auksinės taisyklės – kas mėnesį stengtis atsidėti bent 10 proc. savo pajamų, kad prireikus neatidėliotiniems reikalams, pavyzdžiui, sugedus automobiliui ar kompiuteriui, trūkus vamzdžiams namuose, o gal netekus darbo ar dėl ligos laikinai negalint dirbti, netektų kliautis tik kitų pagalba. Žinoma, kiekvieno pajamos yra skirtingos, bet ši taisyklė padeda pradėti taupyti optimaliai ir per daug nenukenčiant finansiškai. Ateityje, augant pajamoms, rekomenduojama investicijoms ir taupymui skiriamą atlyginimo dalį didinti bent iki 20 proc.“, – rekomenduoja D. Noreika.
8 proc. apklaustųjų skolintųsi iš finansinių įstaigų, tarp jų labiau linkę skolintis tie, kurių mėnesio pajamos mažesnės (401–500 Eur asmeniui) arba atvirkščiai – tie, kurių pajamos viršija 1 000 Eur.
Mažiausiai gyventojų (4 proc.) skolintųsi iš draugų.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2025 m. vasario pabaigoje atliko UAB „Spinter tyrimai“.
