Kiekvienam
Pirmą šių metų pusmetį lietuviai daugiau skolinosi kasdieniam vartojimui, automobiliui, namų remontui bei jau turimoms paskoloms refinansuoti, bet kartu augo ir gyventojų noras investuoti savo santaupas.
Skolinimąsi augino ir pozityvūs lūkesčiai
Tarpusavio skolinimo platformos „Finbee“ duomenimis, pirmą šių metų pusmetį per platformą išduotų vartojimo paskolų suma didėjo bene 30 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ir pasiekė 14,7 mln. eurų, o išduotų paskolų kiekis išaugo 45 proc.
Daugiausiai gyventojai šiemet skolinosi refinansuoti turimas paskolas, kasdieniam vartojimui, namų remontui ir automobiliui.
Vidutinė vartojimo paskola šiemet siekė 1,3 tūkst. eurų (2023 m. I pusm. buvo 1,5 tūkst. eurų), namų remontui – 4,7 tūkst. eurų (pernai – 4,7 tūkst. eurų), paskola automobiliui – 4,6 tūkst. eurų (pernai – 4,2 tūkst. eurų), refinansavimui – 6,4 tūkst. eurų (pernai – 5,3 tūkst. eurų), atostogoms – 1,9 tūkst. eurų (pernai – 1,7 tūkst. eurų).
„Kaip rodo įvairios apklausos, 2024-uosius pradėjome nusiteikę optimistiškiau, kartu su mažėjančia infliacija, gerėjančiomis šalies ekonominėmis prognozėmis, lietuviai šių metų pirmą pusmetį gerino lūkesčius ir savo asmeniniams finansams, ir šalies ekonomikai. Be to, ir toliau išlieka spartus darbo užmokesčio augimas. Galima sakyti, kad šie veiksniai didino gyventojų galimybes skolintis. Tą patvirtina augančios vidutinės paskolų sumos. Kita vertus, per keletą metų pabrangusios prekės ir paslaugos irgi daro įtakos aktyvesniam skolinimuisi – žmonės nenori atidėti svarbių pirkinių, bet sukauptų lėšų nepakanka”, – sako tarpusavio skolinimo platformos „Finbee“ vadovas Darius Noreika.
Jis priduria, kad ir toliau išliekantis refinansavimui skirtų paskolų augimas rodo, kad brangių, anksčiau galbūt neapgalvotai įvairiose finansų įstaigose paimtų paskolų mastai nemažėja. „Gera žinia, kad gyventojai ieško būdų, kaip palengvinti finansinę naštą sumažinant paskolos įmoką. Tai leidžia teigti apie augantį finansinį raštingumą“, – sako D. Noreika.
Žvelgiant į besiskolinančiųjų amžių, šiemet aktyviausiai skolinosi 26–45 metų gyventojai, bet procentaliai labiausiai išaugo 46–55 metų gyventojų skolinimasis. Mažiausiai paskolinta 18–25 metų žmonėms.
Stebimas moterų investuotojų aktyvumas
Šiemet pastebimai augo ir gyventojų investicijos. Tarpusavio skolinimo platformos duomenimis, bendra mažmeninių investuotojų investuota suma į vartojimo ir verslo paskolas padidėjo 35 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ir pasiekė beveik 15,4 mln. eurų. Vidutinė vieno investuotojo investuota suma išaugo nuo 306 euro pernai iki 365 eurų per mėnesį pirmą šių metų pusmetį.
Daugiausiai suinvestavo 36–45 metų žmonės, kurių bendra investuota suma augo daugiau nei 30 proc., ir 46–55 metų žmonės – jų investicijos padidėjo bene 45 proc.
Taip pat šiemet, palyginti su pirmu pusmečiu pernai, stebimas kur kas aktyvesnis moterų investavimas – jos investavo 45 proc. daugiau nei pernai. Tačiau vyrų investuotojų buvo 3 kartus daugiau ir jie investavo 5 kartus daugiau nei moterys. Tarpusavio skolinimo platformos duomenimis, vidutinė vyro investuota suma siekia 436 eurų (pernai I pusm. – 375 eurus), moters – 294 eurus (pernai I pusm. – 236 eurus) per mėnesį.
