Pavadinti šią verslo istoriją išskirtine, ko gero, sutiktų kiekvienas. Pradedant veiklos pobūdžiu, baigiant savininkės, kuri įmonę pradėjo valdyti „netikėtai sau pačiai“, istorija. Kol kas verslininkė už viską atsakinga pati, bet artimiausi užmojai – daug žadantys: „Galbūt ateis laikas, kai įmonė taps žinoma visame pasaulyje. Tada sukursiu darbo vietas ir kitiems žmonėms, o pati atsidėsiu tik kūrybai“.
Netikėtai sau pačiai tapo įmonės savininke
Skruzdėlių fermų gamybos ir prekybos įmonės MB „Skruzdis“ vadovė Ilma Kulikauskė sako ne ji pasirinkusi šį verslą, o verslas pasirinko ją. Įmonę prieš kiek daugiau nei ketverius metus įkūrė visai kitas žmogus, su kuriuo moteris tuo metu nebuvo pažįstama.
„Tiesą pasakius, niekada negalvojau apie verslą. Tiesiog nuo pat vaikystės domiuosi gamta. Skruzdėlės sužavėjo savo gyvenimo būdu, bendruomeniškumu, gebėjimu organizuoti bendrą darbą. Atrodo, vabzdys, ką jis gali, bet skruzdėlės stebina sumanumu, jei taip galima pavadinti. Dar paauglystėje galvojau, kad būtų labai įdomu, jei skruzdėlynas įsikurtų prie kokio stiklo, kad būtų galima ten ateiti ir pamatyti, kas gi vyksta jo viduje. Kai sužinojau, kad yra skruzdėlių rūšių, kurios gerai jaučiasi formikarijuose (joms skirtuose namukuose), kurias galima auginti namuose, pradėjau rinkti informaciją apie jų auginimą. Ilgai domėjausi, kol pasijutau turinti pakankamai žinių imtis auginimo. Tada Lietuvoje dar niekas nepardavinėjo skruzdėlių ir formikarijų“, – prisimena moteris.
Pirmas I. Kulikauskės formikarijus buvo savadarbis, o jame auginta skruzdėlių rūšis – Lasius Niger (Juodoji sodo skruzdėlė). „Motinėlę pagavau jų skraidymo metu, pievoje prie namų. Šios rūšies skruzdėlės gyvena visur, visose pievose, įsikuria daržuose bei gėlynuose. Daržininkai ir sodininkai jas naikina kaip kenkėjus, todėl jas ir pasirinkau, nes imdama iš gamtos šios rūšies motinėlę nedarau gamtai jokios žalos. Po to atsirado „Skruzdis“ ir aš iš jų nusipirkau savąsias Messor Structor rūšies skruzdėles. Pradėjome bendrauti su „Skruzdžio“ tuometiniu savininku ir taip nutiko, kad jis nebenorėjo užsiimti šia veikla, pradėjo ieškoti įmonei pirkėjo. Taip, netikėtai pačiai sau, aš tapau įmonės savininke“, – savo istorija dalijasi pašnekovė.
Ir savininkė, ir gamintoja, ir pardavėja
- Kulikauskė pasakoja, kad „Skruzdis“ šiuo metu veikia Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje: „Kadangi esame labai maža įmonė, sritis labai siaura, daugiausia vykdoma internetinė prekyba, tad darbuotojų šiuo metu joje nėra. Dirbu viena, esu ir savininkė, ir gamintoja, ir pardavėja.“
Anot moters, ankstesnis savininkas formikarijus įsigydavo Baltarusijoje, todėl jų likutis vis dar prekyboje, bet naujų iš ten ji nebeperka. „Kadangi per daugybę metų domėjimosi, sukaupiau daug žinių, ko reikia skruzdėlėms, taip pat išbandžiau viską, ką siūlo „Aliexpress“ ir kiti gamintojai, supratau, kad galiu sukurti savo gaminius ir jie gali būti itin kokybiški bei paklausūs. Pernai prekyboje pasirodė vienas naujas mano kurtas modelis“, – pasakoja pašnekovė.
Pradėjus kurti naujus modelius, kaip pasakoja verslininkė, reikėjo rasti gamintojus, kurie pagamintų detales pagal jos brėžinius ir norus. „3D spausdintojus radau labai lengvai, pirmieji į kuriuos kreipiausi, iškart tobulai įvykdė mano užsakymus ir iki šiol su jais bendradarbiaujame. Su jais malonu dirbti, išpildo viską tiksliai taip, kaip man reikia, ir labai operatyviai dirba. Tačiau didžiausias iššūkis buvo surasti, kas lazeriu išpjautų visas reikalingas detales taip, kaip man reikia, kokybiškai ir tiksliai. Va čia ilgai ieškojau, ilgai neradau tinkamos kokybės, operatyvumo. Ilgainiui, pagaliau radau ir jau išleidau savo pirmąjį modelį.
Tačiau tuo metu, kai, atrodo, galėjau atsikvėpti ir toliau kurti, panorau „iššūkių“. Užsimaniau nusipirkti lazerines stakles ir pati gaminti detales savo gaminiams. Tiesiog kilo daug idėjų, ką dar galėčiau pagaminti, ir supratau, kad tos idėjos daug geriau bus išpildomos, jei turėsiu po ranka tai, su kuo galėsiu tą pačią minutę išpjauti ir pažiūrėti, ar tai pasiteisina“, – pasakoja I Kulikauskė.
Susidūrė su sunkumais gauti finansavimą
„Kai užsimaniau lazerinių staklių, supratau, kad kol kas mano verslas dar stipriai per mažas, kad imčiau ir nusipirkčiau kokybiškas stakles, o pirkti tai, kas neatliks man reikiamo darbo, neverta. Tada pirmą kartą pradėjau ieškoti finansavimo šiai idėjai. Tuo metu kreipiausi į visus, kuriuos sugebėjau surasti „Google“ pagalba. Kadangi įmonė labai maža, turto tinkamo užstatui neturi, apyvarta didele pasigirti irgi kol kas negali, nebuvo lengva gauti paskolą. Daug kas atsisakė finansuoti idėją. Bet džiaugiuosi, kad „Finbee Verslui“ turėjo, ką pasiūlyti“, – pasakoja moteris, pasinaudojusi „Finbee Verslui“ paskola, finansuojama pagal Europos investicinio fondo ES užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI).
Dabar artimiausi verslininkės planai – sukurti dar daugiau įvairesnių gaminių. „Mano galvoje jų daugybė, tereikia imtis darbo. Gavusi finansavimą jau užsakiau lazerines stakles, už jas sumokėjau, dabar su nekantrumu laukiu, kada jas atveš, pajungs ir sukalibruos darbui. Kai tik išplėsiu nuosavų gaminių asortimentą, plėsiu veiklos rinką. Manau, kad tokiems nišiniams gaminiams Pabaltijo rinka per maža. Žinoma, pirkėjų yra ir čia, bet planai dideli, noriu, kad „Skruzdis“ augtų, taptų žinomas pasaulyje. Kokybė bus siejama su „Skruzdžio“ ženklu ir tikiu, kad įvairių šalių skruzdėlių augintojai pamėgs mano kuriamus formikarijus. Galbūt ateis laikas, kai įmonė taps tokia žinoma, kad viena nebespėsiu patenkinti poreikių. Tada sukursiu darbo vietas ir kitiems žmonėms, o pati atsidėsiu tik kūrybai“, – entuziastingais planais dalijasi skruzdėlių fermų gamybos ir prekybos įmonės vadovė.
Verslo istoriją taip pat kviečiame skaityti DELFI.