Pernai rinkoje susidarius situacijai, kai tradiciniai finansuotojai dar labiau atsuko nugaras smulkiam verslui, alternatyvūs skolintojai fiksavo dviženklį augimą. Alternatyvus finansuotojas „Finbee Verslui“ pernai suteikė 1 288 verslo paskolas smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurių bendra suma viršijo 27 mln. eurų – 78 proc. daugiau nei užpernai.
„Tokį augimą lėmė kelios pagrindinės priežastys. Pirma, susiklosčiusi rinkos situacija, kada tradiciniai finansuotojai (bankai, kredito unijos) dar labiau atsuko nugaras smulkiam verslui ir finansavo šį segmentą itin vangiai, tad nemaža dalis įmonių perėjo pas alternatyvius finansuotojus. Juolab, padidėjus EURIBOR bankuose, paskolos verslui ženkliai pabrango, todėl mūsų siūloma kainodara tapo prieinamesnė didesniam verslų skaičiui. Taip pat stebėjome, kad pernai daugiau įmonių galėjo dirbti tik su mokėjimų atidėjimais, todėl apyvartinio kapitalo poreikis buvo dar aktualesnis nei anksčiau. Na, ir, žinoma, prisidėjo mūsų kaip alternatyvaus finansuotojo augantis žinomumas – įgauname vis daugiau pasitikėjimo“, – sako „Finbee Verslui“ vadovas Tomas Mačiulaitis.
Pernai itin paklausios išliko valstybės finansuojamos verslo paskolos pagal „Avietės“ programą – pagal ją „Finbee Verslui“ suteikė paskolų už daugiau nei 19 mln. eurų, tai 48 proc. daugiau nei 2022 m. Taip pat populiarios tapo paskolos verslui, išduodamos su Europos investicinio fondo (EIF) pagalba, kada dalis paskolų yra garantuojamos ir dėl to gali būti suteikiamos mažesnėmis palūkanomis. Tokių paskolų pernai suteikta už daugiau nei 1,9 mln. eurų.
Verslo paskolos: daugiausiai skolinosi paslaugų, statybos ir gamybos sektoriai
- Mačiulaičio teigimu, daugiausia paskolų pernai suteikta paslaugų (5,7 mln. eurų), statybos (4,9 mln. eurų), gamybos (4 mln. eurų), mažmeninės prekybos (3,7 mln. eurų), didmeninės prekybos (2,8 mln. eurų), transporto (2,2 mln. eurų) bei ūkio (1,9 mln. eurų) sektoriams.
Palyginti su 2022 m. rezultatais, didžiausias paskolų augimas fiksuojamas gamybos, statybos ir ūkininkystės verslams. Mažiausiai pernai skolinosi restoranai.
„Sektoriai, kuriems suteikėme daugiausiai paskolų, yra laikytini labiau nei vidutiniškai rizikingi. Išaugusias rizikas matome ir mes, tačiau gebame įsigilinti į individualias situacijas ir priimti palankų verslui sprendimą. Pavyzdžiui, statybų sektoriaus nenustojome aklai finansuoti dėl padidėjusių finansavimo kaštų ir vangios pirminės būsto rinkos. Ženkli dalis mūsų klientų yra laimėję viešųjų pirkimų konkursus, kurie užtikrina stabilų pinigų srautą“, – pastebi T. Mačiulaitis.
Vidutinė verslo paskolos suma augo 36 proc. – nuo 15,6 tūkst. iki beveik 21 tūkst. eurų. Lietuvos bendrovės tradiciškai skolinosi plėtrai, investicijoms (statybos ar gamybos įrangai, transporto priemonėms įsigyti, kompiuterinei įrangai), taip pat daugelis paskolas naudojo apyvartinių lėšų trūkumui padengti.
Daugiausiai pernai skolinosi įmonės, turinčios iki 10 darbuotojų, bet didžiausias paskolų augimas, palyginti su 2022 m., matomas bendrovėse, kurios turi 50–100 darbuotojų.
Atmestų paraiškų skaičiai stabilūs
- Mačiulaitais pažymi, kad lyginant 2022 ir 2023 metų rezultatus, dalis klientų, kurių finansavimo paraiškos atmestos, padidėjo per 1 procentinį punktą. „Atsižvelgiant į kontekstą, džiaugiamės šiuo rezultatu. Nepaisant to, kad ekonominė situacija pernai pablogėjo, kaskart ieškojome sprendimų, kaip finansuoti smulkų verslą“, – sako T. Mačiulaitis.
„Finbee Verslui“ palūkanų norma paskutinį 2023 m. ketvirtį siekė 14,4 proc., o jeigu verslas pasinaudoja palūkanų kompensavimo priemone, jos sudaro 7,4 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad 99 proc. paskolų yra be jokio turto įkeitimo.
„Manome, kad netolimoje ateityje finansavimo situacija iš esmės nesikeis. Paklausa papildomam finansavimui išliks. Nepaisant to, jog, tikėtina, EURIBOR dar pavasarį gali sumažėti, prieinamumas prie kapitalo tebebus sudėtingas, o tam tikriems sektoriams gali net šiek tiek pablogėti. Pavyzdžiui, pasibaigusi PVM lengvata viešojo maitinimo įmonėms gali apkarpyti restoranų maržas, o vangus pirminės NT rinkos sektorius dalį smulkių statybos įmonių gali palikti be darbų. Žinoma, linkiu ir tikiuosi, kad to nebus, bet kol kas prognozės tokios“, – sako T. Mačiulaitis.
