Verslininkai sutiks – įgyvendinti idėją, net ir brandintą nuo pat vaikystės, nelengva. Reikia ne tik drąsos bei tikėjimo, bet ir atsidurti „lauku ir vietoje“, kai paklausa iš tiesų susiformavusi. Tuomet sėkmės galima tikėtis kur kas labiau užtikrintai, kartais net ir neturint didelių investicijų, tokių kaip paskola verslui. Tai tik patvirtina miškininko Roko Laukineičio istorija. Realizuoti ir sėkmingai plėtoti ilgus metus mintyse nešiotą idėją vyrui padėjo susiklostęs palankus metas, kai pasiūlytos paslaugos paklausa itin išaugo. O laiku atrandami išskirtinumai suteikia dar daug erdvės plėstis.
Nuo žinutės socialiniuose tinkluose iki įmonės įkūrimo
Augalų sodinimo, želdinimo, teritorijų projektavimo, tvarkymo bei priežiūros paslaugas teikianti įmonė „Girion“ neseniai atšventė pirmuosius savo veiklos metus, tačiau, kaip pasakoja jos vadovas Rokas Laukineitis, prekės ženklo vystymo ir kraštovaizdžio formavimo srities veikla pradėta kur kas anksčiau – prieš trejus metus.
„Esu ketvirtos kartos miškininkas. Miškininkystės temos mane domina nuo mažens, tad ir sodinimai, ir kirtimai man nesvetimi. Po mokyklos baigimo studijavau miškininkystę Lietuvoje bei Švedijoje, baigiau taikomosios ekologijos magistrą ir kaupiau patirtį įvairaus spektro srityse. Kiek vėliau įsidirbinau įmonėje, miškininkystės paslaugas teikiančioje tarptautiniu mastu, – tai praplėtė akiratį ir padėjo suprasti šio sektoriaus tendencijas. Galiausiai ryžausi šios srities verslo imtis pats“, – pasakoja R. Laukineitis.
Prisimindamas verslo pradžią, pašnekovas sako, kad pradėjo nuo prieš bene trejus metus tarp draugų ir kolegų paskelbtos žinutės, kad nemokamai konsultuoja miškininkystės, želdinimo, genėjimo, teritorijų priežiūros klausimais. „Paraleliai pradėjau formuoti būsimos įmonės prekės ženklą, identitetą. Palaipsniui, net nesitikint, ėmiau gauti užsakymų ne tik iš draugų, bet ir jų draugų bei pažįstamų. Kažkas sugalvojo, kad nori įsirengti sodą, kažkas tiesiog sutvarkyti, atnaujinti teritoriją ir taip užsakymas po užsakymo darbų pradėjo daugėti“, – pasakoja pašnekovas.
Pradžioje dirbęs vienas, R. Laukineitis su laiku į komandą pakvietė dar kelis kolegas. Tuo metu jau sukūrė bei į viešumą paleido įmonės interneto svetainę, plėtojo komunikaciją socialiniuose tinkluose. Šiuo metu įmonėje dirba jau šeši žmonės, taip pat, prireikus, pasitelkiama partnerių pagalba.
„Komandoje buriame miškininkus ir šiai sričiai artimus kolegas. Siekiame, kad kiekvienas sodinimo, pjovimo ar genėjimo darbas būtų atliktas profesionaliai ir teiktų ilgalaikį rezultatą. Pirmumą skiriame lietuviškoms augalų rūšims, tvariems sprendimams, esamų išteklių naudojimui, dirvožemio atstatymui ir tradicinių miškininkystės priemonių pritaikymui naujose koncepcijose, – pasakoja „Girion“ vadovas. – Mums rūpi išlaikyti balansą tarp laukinės gamtos ir urbanistinės aplinkos. Siekiame praktiškai „įveiklinti“ teritorijas. Štai, pavyzdžiui, dabar su vienu užsakovu kalbamės dėl teritorijos, kuri ateityje taps kemperius priimančia rekreacine zona“.
Pandemija paskatino atsigręžti į sodybas
Verslininkas pasakoja, kad šiuo metu įmonės darbuotojai įgyvendina stambius sklypų rekonstrukcijos projektus ir teikia sezoninės teritorijų priežiūros paslaugas. „Nuolat turime 5–10 vystomų projektų. Dalis komandos kiekvieną savaitę 3–4 dienas važiuoja į objektą ir atlieka fizinį darbą. Na, ir šalia kiekvieną dieną atsiranda naujų projektų, kuriuos įgyvendiname kaip samdomi specialistai, – darbo kasdienybe dalinasi R. Laukineitis. – Mes ne tik atliekame darbus fiziškai, bet ir konsultuojame, projektuojame, edukuojame, mokome žmones, kaip tausoti aplinką“.
Vyras pasakoja kartu su komanda įgyvendinantis tiek pačių, tiek kitų suprojektuotus teritorijų planus. „Šiuo metu kaip tik stipriname savo projektuotojų komandą, nes užsakymų suprojektuoti teritorijas ir įgyvendinti tuos projektus skaičius tikrai išaugo“, – dalinasi pašnekovas.
- Laukineitis pasakoja verslą įkūręs kaip tik pandemijos laikotarpiu ir, kaip pats sako, paradoksalu, bet tai buvo vienas tinkamiausių laikų. „Tuometinė situacija labai paskatino žmones atsigręžti į gamtą, savo aplinką. Prieš tai jie buvo pratę viską daryti patys, bet tuomet daug kas ėmė rūpintis, pavyzdžiui, tėvų ar senelių sodybomis, susidūrę su realiais darbais, suprato, kad trūksta žinių, reikia pagalbos. Štai mes laiku ir vietoje galėjome prisidėti žiniomis bei įgyvendinimu.
Tuo metu, kai buvo paskelbtas karantinas, pamenu, ir pats išvykau į savo sodą, pradėjau intensyviai kurti turinį socialinėms paskyroms. Žmonės tai pastebėjo ir dar aktyviau kreipėsi“, – pasakoja „Girion“ vadovas.
Vėluojant atsiskaitymams teko ieškoti finansinio rezervo – paskolos
Šiuometinė geopolitinė situacija, anot R. Laukineičio, jo verslo tiesiogiai nepalietė, nes pagrindinę reikiamą produkciją užsakinėja čia, vietoje. „Galbūt dabar ilgiau užtrunka tam tikro įrankio baterijos sulaukti, bet kol kas dėl to problemų nepatiriame. Aišku, pradžioje, kai prasidėjo karas, turėjome bent trumpam sustabdyti darbus ir mes. Visi atsidūrėme nežinomybėje, bet per savaitę jau tęsėme darbus. Tuo metu jautėmės sąlyginai ramiai, nes jau buvome pasirašę sutartis su klientais, žinojome, kad įgyvendinsime suplanuotus darbus“, – dalinasi pašnekovas.
Tačiau, kaip sako verslininkas, susidariusi situacija jų verslą visgi paveikė netiesiogiai. „Želdinimo darbas yra sezoninis. Mūsų intensyviausias laikotarpis prasideda pavasarį, tęsiasi iki vasaros, po to nauja banga – rudenį. Šios vasaros laikotarpiu įgyvendinome nemažai projektų ir susidūrėme su situacija, kai klientai negalėjo atsiskaityti pagal anksčiau sutartus terminus. Neišvengiamai turėjome ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti veiklą, tuo metu negaunant atsiskaitymų. Supratau, kad be apyvartinių lėšų, o, tiksliau, jų rezervo, judėti pirmyn bus kur kas sudėtingiau, todėl pirmą kartą pradėjau ieškoti papildomo finansavimo. Tuo metu kreipėmės į sutelktinio finansavimo platformą „Finbee Verslui“ ir pasinaudojome valstybės finansuojama „Avietės“ paskola, – pasakoja verslininkas, prieš kelis mėnesius pasiskolinęs 8,5 tūkst. eurų. – Paskolos sąlygos pasirodė itin priimtinos, be to, pasinaudosime palūkanų kompensavimu ir tuos pinigus investuosime į plėtrą. Jau turime nemažai planų. Tad pasiskolinti pinigai bus kur kas pigesni“.
