Bankams vis konservatyviau vertinant verslų galimybes pasiskolinti, įmonės, siekdamos užtikrinti apyvartines lėšas ir investuoti į plėtrą, dar aktyviau ieško alternatyvų. Alternatyvus finansuotojas „Finbee Verslui“ pirmąjį šių metų pusmetį suteikė 637 paskolas smulkioms ir vidutinėms įmonėms, tai bene 48 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o bendra paskolų suma viršijo 12,5 mln. Eur – tai du kartus daugiau nei pernai. Išaugo ir vidutinė verslo paskolos suma – nuo 12,8 iki 19,7 tūkst. Eur.
Verslo finansavimas: didžiausias jo poreikis – paslaugų ir statybos sektoriuose
„Tokį augimą pirmiausia lėmė tai, kad tradiciniai finansuotojai (bankai, kredito unijos) jau iki dabar verslui skolino vangiai, bet šiemet paraiškos vertinamos dar konservatyviau. Štai pernai skaičiuota, kad Lietuva tarp ES šalių pirmauja pagal bankų atmestų paraiškų skaičių: mūsų šalyje bankai atmeta 32 proc. verslo paraiškų pasiskolinti, kai ES vidurkis – 7 proc. Be to, tradiciniai finansuotojai skolina su kintamomis palūkanomis, kurios vis dar gali augti, o verslams reikia aiškumo, todėl jie paprastai ieško fiksuotos paskolos kainos“, – komentuoja Tomas Mačiulaitis, „Finbee Verslui“ vadovas.
T. Mačiulaičio teigimu, daugiausia paskolų šiemet suteikta paslaugų (2,4 mln. Eur), statybos (2,3 mln. Eur), mažmeninės prekybos (1,7 mln. Eur), gamybos (1,6 mln. Eur) sektoriuose veikiančioms įmonėms, mažiau – restoranų (1 mln. Eur) ir transporto (962 tūkst. Eur).
„Stebime tam tikrus sektorius, kuriuose paskolų išdavimo augimas šiemet spartesnis nei vidutinis, pavyzdžiui, statyba, gamyba. Nepaisant nuogąstavimų dėl statybų sektoriaus, matome, jog verslai sudarinėja naujas rangos sutartis ir turi darbų bent metams į priekį. Statybos verslai dažniausiai apmokėjimą gauna tik mėnuo–du po atliktų darbų, dėl to atsiranda apyvartinių lėšų poreikis. Gamyba tradiciškai skolinasi nusipirkti didesnį kiekį žaliavų, ženklaus apimčių sumažėjimo šiame sektoriuje kol kas nematome. Paslaugų sektorius, lyginant su praeitais metais, atrodo itin stipriai. Klientai skolinasi lėšas norėdami įvykdyti naujus projektus, išlaikyti augimą, kiti nori turėti apyvartinių lėšų pagalvę. Tačiau yra sektorių, kuriose augimas, palyginti su pernai, kur kas sulėtėjęs: didmeninė prekyba, transportas, restoranai. Taip yra ne dėl to, jog verslams nereikalingas verslo finansavimas, bet dėl sugriežtėjusios mūsų kredito rizikos politikos, kadangi šiuos sektorius trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu matome kaip itin jautrius“, – sako T. Mačiulaitis.
Verslo paskolos: daugiausiai skolinamasi apyvartinėms lėšoms
Lietuvos bendrovės, „Finbee Verslui“ duomenimis, šiemet daugiausiai skolinosi apyvartinėms lėšoms. Tokios paskolos portfelyje sudarė 69 proc., o pernai – 54 proc. visų paskolų. Likusi dalis – paskolos investicijoms.
„Matome, kad daugiau įmonių skolinasi papildyti apyvartinį kapitalą. Tuo metu ilgalaikės investicijos dažniau dėl neapibrėžtumo atidedamos į ateitį. Įmonės daugeliu atveju skolinasi dėl pailgėjusių mokėjimų atidėjimų B2B segmente arba norėdamos įsigyti didesnį kiekį žaliavų, kas gali garantuoti geresnę kainą. Bet tam tikruose sektoriuose matome ir augimą, pavyzdžiui, IT paslaugų įmonės, kurios skolinasi siekdamos pasamdyti daugiau žmonių ir aptarnauti daugiau klientų“, – komentuoja T. Mačiulaitis.
„Finbee Verslui“ vidutinė paskolų palūkanų norma pirmą šių metų pusmetį siekė 13,59 proc., pernai – 13,79 proc. Jeigu verslas pasinaudoja palūkanų kompensavimo priemone, jos siekia 10 proc. „Rizikos dėl ekonomikos ar geopolitikos niekur nedingo, tačiau finansuojame vis didesnę dalį stambesnių verslų, kuriems galime pasiūlyti pigesnį finansavimą“, – papildo T. Mačiulaitis.
