Dažniausiai užduodami klausimai verslui

Tarpusavio skolinimo platforma yra platforma, kur žmonės skolina pinigus vieni kitiems. Dėka šios finansinės paslaugos, paskolų suteikimas tapo inovatyvesnis ir skaidresnis ir paskolų gavėjams, ir paskolų davėjams. Siekiant suvaldyti skolinimo riziką, investuotojai įprastai ją diversifikuoja, t. y. į vieną paskolą paprastai investuoja nuo keliasdešimt iki daugiau nei šimto paskolų davėjų, taip sumažindami galimą nuostolį paskolos gavėjo nemokumo atveju.

P2P skolinimo modelis atsirado 2005 metais Didžiojoje Britanijoje ir šiuo metu yra populiarus visame pasaulyje. Daugiausia internetinių platformų yra sukurta JAV ir Jungtinėje Karalystėje. Pastarosios vyriausybė taip pat investuoja per šalyje veikiančias P2P skolinimo platformas.

Augantis žmogus – verslui arba žmogus – žmogui skolinimo populiarumas rodo, jog investuotojai įvertino galimybę uždirbti daugiau, prisiimant didesnę riziką, bet nepaliekant pelno bankams ar kitoms finansinėms institucijoms.

Finbee – tai tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo platforma, įkurta 2015 metais. FinBee tikslas yra tapti lyderiaujančia tarpusavio skolinimo platforma Lietuvoje.

Visos finansinės operacijos tarp investuotojų ir paskolų gavėjų yra atliekamos per mokėjimų partnerį UAB „Elektroninių pinigų bitė“. Siekiant maksimalaus saugumo, klientų lėšos yra visiškai atskiros nuo įmonės lėšų, saugomos depozitinėje sąskaitoje ir yra laikomos klientų nuosavybe.

UAB „Finansų bitė“ yra įrašyta į Lietuvos banko vartojimo kreditų davėjų ir tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašą. UAB „Elektroninių pinigų bitė“ turi Lietuvos banko išduotą elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją. UAB „Finansų bitė verslui“ yra įrašyta į sutelktinio finansavimo platformų sąrašą. Mūsų veiklą prižiūri Lietuvos bankas.

Finbee yra tarpusavio skolinimosi ir sutelktinio investavimo platforma (P2P), kuri sujungia tuos, kurie nori pasiskolinti, su tais, kurie ieško įvairių investavimo galimybių.

Telefonu: +370 5 2199529
El. paštu: [email protected] arba [email protected]
Darbo laikas:
Pir. – Pen. nuo 9 iki 17 valandos,
Verslo klientams:
Pir. – Pen. nuo 9 iki 18 valandos.

Finbee klientų atsiliepimus renkame keliais būdais: iki 2019 m. rugsėjo 6 d. Finbee klientai atsiliepimą apie Finbee paslaugas galėjo palikti naudojantis savo Finbee paskyra. Nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. Finbee klientai atsiliepimą apie Finbee paslaugas gali pateikti Platformoje registruotu el. paštu ar telefonu, siekdami užtikrinti, kad atsiliepimas yra tikras ir gautas iš tikro kliento. Pasiliekame teisę skelbti ne visus, o tik atrinktus klientų atsiliepimus. Gerbdami savo klientų privatumą, atsiliepimo autoriaus vardą pakeičiame ir naudojame asociatyvią iliustraciją.

Finbee klientų įvertinimus renkame atlikdami NPS (Net Promoters Score) apklausą. Pateikiame klientų įvertinimo balų vidurkį. Klientų įvertinimą renkame ir atnaujiname kartą per pusę metų.

Telefonu: +370 682 05578
El. paštu: [email protected]
Pir. – Pen. / 9:00 – 18:00

LR juridiniai asmenys – paskolos gavėjai, iki kitų kalendorinių metų balandžio 15 dienos, privalo VMI pateikti tinkamai užpildytą deklaracijos FR0711 formą apie per kalendorinius metus iš fizinių asmenų gautas paskolas, kurių kiekvienos suma yra lygi arba didesnė kaip 600 eurų. Taip pat per kalendorinius metus fiziniams asmenims grąžintas paskolas ar jų dalis, neatsižvelgiant į grąžintos paskolos dalies sumą. Finbee Verslui pateiks šiai deklaracijai užpildyti reikalingus duomenis apie paskolų davėjus.

ILTE (buvusi INVEGA) dalinio palūkanų kompensavimo programa gali pasinaudoti įmonės, kurios gavo Avietės lėšų (dauguma paskolų anuitetiniu grąžinimo grafiku iki 36 mėn. trukmės). Dėl dalyvavimo programoje siūlome kreiptis tiesiogiai į Invegą (Ieva Petrauskaitė tel nr. 8 5 210 6391 ar el. paštu [email protected] ). Dokumentų sąrašą galite rasti čia.

UAB “Finansų bitė verslui” veiklą organizuoja vadovaudamasi LR Sutelktinio finansavimo įstatymu. Jei neišgirdome Jūsų pastabų ar nusivylėte mūsų paslauga, norime Jūsų paprašyti kreiptis į mūsų įmonės vadovą tiesiogiai telefonu 8 655 57450 arba el. paštu [email protected].

Kaip teikti nusiskundimą Lietuvos bankui, galite sužinoti čia.
Kaip teikti nusiskundimą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, galite sužinoti čia.

Paskolos mokesčiai priklausomai nuo Paskolos rizikos lygio yra:
Fiksuotos palūkanos nuo 0,59% per mėnesį
Vienkartinis sutarties administravimo mokestis tarp 0,7% ir 4,20% nuo Paskolos sumos, tačiau ne mažiau kaip 150 Eur.
Mėnesinis administravimo mokestis nuo 0,12% iki 0,41% per mėnesį

Vienkartinis skolos administravimo mokestis (taikomas kaskart vėluojant) – 25 Eur.

Pažymų auditui parengimas – 50 Eur
Pažymos parengimas „Pažyma dėl papildomų įsipareigojimų prisiėmimo” – 50 Eur
Pažymos parengimas „Sutikimas parduoti įkeistą turtą” – 50 Eur
Sutikimo parengimas „Sutikimas dėl hipotekos pabaigos (išregistravimo)” – 100 Eur
Sutikimo parengimas „Sutikimas antriniam įkeitimui“ – 100 Eur

Svarbu paminėti, kad iki 50% sumokėtų palūkanų galima susigražinti pasinaudojant finansavimu investicijoms. Daugiau informacijos rasite čia.

Pinigų plovimas yra veiksmai, kuriais siekiama įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar kitą turtą arba nuslėpti jų kilmę. Pirminiai nusikaltimai (tokie kaip neteisėta prekyba ginklais, mokesčių slėpimas, kontrabanda, prekyba pavogtomis prekėmis, prekyba suklastotais gaminiais, dalyvavimas organizuotoje nusikalstamoje grupėje, reketas, prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, prekyba žmonėmis, seksualinis išnaudojimas, taip pat prekyba viešai neatskleista informacija ir manipuliavimas rinka, kyšininkavimas ir nusikaltimai elektroninėje erdvėje ir t. t.) gali uždirbti dideles pajamas ir paskatinti neteisėtai įgytas pajamas įteisinti vykdant pinigų plovimą. Pinigų plovimą nusikaltėliai vykdo naudodamiesi įvairiomis finansinių operacijų schemomis, bet paprastai naudojamas pinigų įnešimas, tuomet pinigų išskaidymas ir pinigų įliejimas į apyvartą.

Teroristų finansavimas – tai lėšų telkimas arba rinkimas bet kokiais būdais, siekiant jas panaudoti arba žinant, kad jos bus panaudotos vykdyti teroristiniams nusikaltimams arba nusikaltimams, susijusiems su teroristine veikla. Lėšos finansuoti teroristams gali būti gaunamos tiek iš teisėtos veiklos, tokios kaip parama iš labdaros organizacijų, tiek iš nusikalstamos veikos, tokios kaip prekyba narkotikais, sukčiavimas, žmonių pagrobimai ir t. t.

Esame finansų įstaiga, įgyvendinanti pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo (PPTF) prevencijai skirtų teisės aktų (Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas) reikalavimus, kurie nustato, kokių prevencinių priemonių ir kada privalome imtis, kad užkirstume kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui. Kad prevencijos priemonių įgyvendinimas būtų efektyvus ir galėtume laiku reaguoti į įtartiną veiklą, vadovaudamiesi „Pažink savo klientą“ principu renkame tam tikrą informaciją apie klientus (pvz. klausiame pagrindinio pajamų šaltinio, ketinamos investuoti lėšų sumos, prašome pateikti lėšų kilmės dokumentus). Informaciją privalome nuolat tikrinti ir atnaujinti, todėl visų klientų prašome pateikti ar atnaujinti anksčiau pateiktus duomenis.

Lietuvos bankas parengė informaciją klientams apie principą „Pažink savo klientą“.

Tai fiziniai asmenys, kuriems yra arba buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos, kurių sąrašas nurodytas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 19 punkte (pvz. valstybės vadovas, ministras, parlamento narys, savivaldybės meras ar kt.), ir jų artimieji šeimos nariai (sutuoktinis, asmuo, su kuriuo registruota partnerystė, tėvai, broliai, seserys, vaikai ir vaikų sutuoktiniai, vaikų sugyventiniai) arba artimi pagalbininkai (asmenys, su kuriais palaikomi dalykiniai santykiai). Šią informaciją klientų prašome pateikti, nes tai mus įpareigoja įstatymas. PEP statusas ar ryšys reiškia, kad privalėsime atlikti įstatymo numatytas papildomas tapatybės nustatymo procedūras.

Remiantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 18 punktu, bendrovei yra draudžiama vykdyti sandorius, užmegzti ar tęsti dalykinius santykius su klientu, kuris nepateikia duomenų apie lėšų (turto) kilmę, operacijų pobūdį, dalykinius santykius su sandorio šalimis, informacijos apie įmonės valdymo struktūrą ir tikruosius naudos gavėjus ar kitos aktualios informacijos, pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi. To paties įstatymo 18 straipsnis nurodo, kad tais atvejais, kai klientas vengia arba atsisako bendrovės prašymu ir terminais pateikti papildomą informaciją, galime atsisakyti atlikti pinigines operacijas ar sandorį, nutraukti sandorius ar dalykinius santykius.

Dažniausiai naudojamas sukčiavimas, vadinamas phishing, kai sukčius pinigus ar asmens duomenis bando išvilioti el. laiškuose ar SMS pranešimuose apsimesdamas privačiąja arba viešąja finansine institucija (banku, policija, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ir kita), ir nurodo, kad tiria menamą nusikaltimą bei prašo asmens prisijungimo prie finansų įstaigų duomenų, menamo tyrimo metu neva nustatyti tiesą.

Šiuo metu taip pat Lietuvoje suintensyvėjo investicinis sukčiavimas. Dažnai finansų brokeriais prisistatantys investiciniai sukčiai žmones į savo schemas bando įvilioti jiems skambindami iš užsienio telefonų numerių ir siūlydami užsiimti investavimo veikla (prekiauti valiutomis, tauriaisiais metalais, žaliavomis ir kita) bei pristatydami nerealias galimybes. Neretai siūlantieji šneka rusiškai. Taip pat gali būti siunčiami elektroniniai laiškai su investavimo pasiūlymais bei nuorodomis į suklastotas platformas, kuriami profiliai, pasitelkiamos reklamos socialiniuose tinkluose. Investiciniai sukčiai manipuliuoja noru greitai ir lengvai užsidirbti ir praturtėti esant labai mažai rizikai, pristatomi neva asmeniniai išskirtiniai pasiūlymai TIK JUMS. Taip pat investiciniai sukčiai naudoja programinę įrangą, platformas, kurios atrodo kaip realiai veikiančios ir nekenkėjiškos programos, platformos ar programėlės.

Atidumas ir kritinis mąstymas yra svarbiausi veiksniai, padedantys apsaugoti save ir savo turtą nuo sukčių.

Jei įtariate, kad bendraujate su sukčiais, visų pirma nepasiduokite emocijoms, nes sukčiai dažnai naudoja spaudimą, pateikia neva trumpai galiojančias nuolaidas ar išskirtinius pasiūlymus, manipuliuoja jautria informacija. Ignoruokite gautas nuorodas ir nesuveskite asmeninių duomenų. Nuolat tikrinkite informaciją – įsitikinkite, kad nurodytos aplinkybės yra realios. Lietuvoje investicines paslaugas gali teikti finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos, finansų patarėjo įmonės ir valdymo įmonės, turinčios Lietuvos banko ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą licenciją. Pasitikrinti galite Lietuvos banko interneto svetainėje. Blokuokite įtartinas žinutes, skambučius.

Patariama nepamiršti ir nuolat atnaujinti programinės įrangos apsaugos aplikacijas.

Jeigu savo asmeniniais duomenimis pasidalijote su sukčiais arba pervedėte lėšas, nedelskite ir kreipkitės į savo banką bei praneškite policijai.
Kilus įtarimams dėl sukčiavimo praneškite:
· policijai, telefonu 112;
· Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui, el. paštu: [email protected];
· Lietuvos bankui, el. paštu [email protected] – Lietuvos bankas turi galimybę blokuoti neteisėtas investavimo paslaugas siūlančias interneto svetaines.